- bobutauti
- bobutáuti, -áuja, -ãvo intr. 1. eiti į bobutes, būti priėmėja: Petrienė jau bobutáuti pradėjo Ds. 2. refl. Šts ilgai ir storai taisytis: Ko tu taip ilgai čiūpojies, bobutáujies, kaip Minginas į peklą Škn. \ bobutauti; apsibobutauti; susibobutauti
Dictionary of the Lithuanian Language.